Teritorijoje, kuri šiandien vadinama Viduriniais Rytais, tarp Tigro ir Eufrato upių, gyveno viena pažangiausių to meto civilizacijų: Mesopotamijos civilizacija.
Jų dėka šiuo metu galime mėgautis daugybe objektų, kurie leidžia mums lengviau atlikti savo darbus. Žinokime, kas svarbūs Mesopotamijos išradimai.
Kantografinis raštas
Vienas iš transcendentiškiausių Mesopotamijos civilizacijos išradimų buvo dantraštis, sukurta IV tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje Šumerai. Iš pradžių ją sudarė piktogramos, vaizduojančios konkrečius objektus ar idėjas. Tačiau šios sistemos evoliucija buvo greita, o 2600 m. pr. Kr. simboliai jau buvo supaprastinti ir atitolę nuo pradinių vaizdų. Šis supaprastinimo procesas vystėsi tol, kol rašymo sistema buvo pakankamai lanksti, kad būtų galima naudoti ne tik administracines funkcijas, bet ir leido atspindėti abstrakčias sąvokas ir kurti sudėtingesnius tekstus.
Kultūrinis raštas buvo įrašytas m šlapio molio tabletės, presavimas pleišto formos stiletu – iš čia ir pavadinimas. Šią sistemą perėmė kitos tautos, tokios kaip akadai ir elamitai, o jos įtaka apėmė senąją persų ir ugaritų abėcėlę. Be savo praktinės vertės, tai buvo labai svarbi priemonė žinioms plėsti ir svarbioms istorijoms, pvz., Gilgamešo epas.
Tobulėjant raštui, mesopotamiečiai pradėjo naudoti kai kuriuos fonetinę reikšmę turinčius simbolius, leidžiančius išreikšti abstraktesnes ir sudėtingesnes idėjas. Ši evoliucija buvo gyvybiškai svarbi bendravimui visuomenėje, kurioje klestėjo administracija ir prekyba.
Valiuta
Valiutos išradimas yra dar vienas didelis Mesopotamijos indėlis į pasaulį. Nors jos kūrimas dažnai siejamas su modernesniais laikais, pirmosios monetos kaldinamos nuo VII amžiaus prieš mūsų erą iki I mūsų eros amžiaus. Pasak kai kurių istorikų, tokių kaip Willas Durantas, monetos pradėtos leisti valdant Asirijos karalius Sencheribas, o jo naudojimas greitai išplito į kitas teritorijas. Ši pažanga žymėjo senovės pasaulio ekonomiką prieš ir po, o tai leido geriau organizuoti ir efektyviau prekiauti.
Rato išradimas
Kitas iš svarbiausių išradimų, atsiradusių Mesopotamijoje, buvo rueda. Šis paprastas, bet esminis mechaninis įtaisas pirmą kartą pasirodė maždaug 3500 m. pr. Kr. Iš pradžių jie buvo sukurti naudoti gaminant keramika, tačiau laikui bėgant jo naudojimas išsiplėtė iki transportavimo.
Rato kūrimas leido išrasti karučiai ir vežimai, taip pat kitus įmantresnius įrenginius, tokius kaip puodžiaus ratas. Tačiau tik po kelių šimtmečių ratas pagaliau buvo pritaikytas kroviniams ir žmonėms gabenti. Ši naujovė palengvino prekybą ir mobilumą daugelyje senovės pasaulio ir išlieka vienu iš šiuolaikinės mechanikos ramsčių.
Matematika ir seksagesimali sistema
Viena iš žinių sričių, kurioje ypač išsiskyrė Mesopotamijos civilizacija, buvo matematika. Šumerai buvo pirmieji, kurie sukūrė sudėtingą skaitmeninę sistemą, pagrįstą skaičiumi 60, žinomą kaip seksualinė sistema, kurią ir šiandien naudojame matuodami laiką ir kampus (60 sekundžių, 60 minučių, 360 laipsnių apskritime).
Ši pažanga leido mesopotamiečiams atlikti pažangius skaičiavimus ir sukurti daugybos, dalybos ir galios lenteles, tokias kaip kvadratinės ir kubo šaknys. Be to, ši sistema buvo gyvybiškai svarbi kuriant kalendorius ir astronominius tyrimus.
Astrologija ir astronomija
El dangaus tyrimas o dangaus kūnai buvo itin svarbūs ankstyvosioms civilizacijoms, ir Mesopotamija nebuvo išimtis. Mesopotamiečiai išsivystė astronominių žinių Išplėstinė, kuri leido jiems identifikuoti ir klasifikuoti žvaigždes ir žvaigždynus.
Pirmieji organizuoti įrašai apie dangų datuojami m Mul Apin lentjuostės nuo 1000 m. pr. Kr., kurie yra pirmieji žinomi dokumentai, išskiriantys tris dangaus zonas. Šios sritys buvo priskirtos dievams Enlilui, Anu ir Ea ir buvo šiuolaikinės astronomijos pagrindas.
Nors astrologija šiandien laikoma pseudomokslu, mesopotamiečiams ji buvo labai svarbi sprendimų priėmimo priemonė, nes jie tikėjo, kad žvaigždžių judėjimas turėjo įtakos politiniams ir socialiniams įvykiams Žemėje.
Kalendorius
El Mėnulio kalendorius, dar vienas iš pagrindinių Mesopotamijos išradimų, datuojamas 4000 m. pr. Kr. Jie suskirstė mėnesius į 12 keturių savaičių ciklų, o dienas – į septynias, sukurdami pagrindą šiuolaikiniams kalendoriams. Metų laikai ir mėnulio fazės taip pat buvo svarbūs struktūrizuojant žemės ūkio ir apeigines veiklas, nes jos yra esminis jų visuomenės funkcionavimo komponentas.
Laivas ir burė
Dėl savo geografinės padėties tarp Tigro ir Eufrato upių Mesopotamijos gyventojai sukūrė naujas technologijas, skirtas plaukioti ir transportuoti prekes per vandenį. Jie išrado buriniai laivai apie 3000 m. pr. Kr., o tai leido greičiau ir efektyviau gabenti. Tiesą sakant, šie laivai leido sukurti upių prekybos kelius, jungiančius didelius teritorijos plotus.
La vela, kartu su kitais jūrų laivyno pasiekimais, suvaidino lemiamą vaidmenį stiprinant tolimojo susisiekimo prekybą ir įgalinant teritorinę Mesopotamijos civilizacijų plėtrą.
Plūgas
Išradimas plūgas Tai buvo dar vienas iš transcendentinių Mesopotamijos laimėjimų. Šis prietaisas, sukurtas apie 3500 m. pr. Kr., leido daug efektyviau ūkį ūkį, nes palengvino žemės paruošimą ir sėją, padidino maisto gamybą. Be to, prijaukindami gyvūnus, pavyzdžiui, jaučius, ūkininkai jais vilkdavo plūgus, taupydami laiką ir pastangas.
Metalurgija
La metalurgija Mesopotamijoje Tai taip pat turėjo didelę įtaką. Iš pradžių šumerai pradėjo dirbti daugiausia su variu, bet apie 1200–1000 m. pr. Kr. jiems pavyko įvaldyti geležies apdirbimą, nors dėl brangumo ir sudėtingo apdorojimo ją daugiausia naudojo karinėje sferoje.
Metalurgijos pažanga padėjo pagrindus geresnių įrankių ir ginklų gamybai, o tai leido Mesopotamijos visuomenėms plėstis ir geriau apsaugoti savo teritorijas.
Akivaizdu, kad Mesopotamijos civilizacijos išradimai yra esminiai norint suprasti žmogaus vystymąsi. Šie pasiekimai ne tik pažymėjo savo laiko pažangą, bet ir toliau daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui tūkstančius metų po jų išradimo. Nuo matematikos iki rašymo, žemės ūkio ir technologinių priemonių kūrimo – Mesopotamija padėjo šiuolaikinės civilizacijos pamatus.